Vos suspėjau į pačią įdomiausią paskaitos dalį - į pamoką. Viskas atrodė labai paslaptinga ir magiška. Susirinkti pačius gražiausius augalus ir juos perkelti ant audinio - ar tai ne magija? Dar daugiau- paskui tie perkelti augalų atspaudai nenusiplauna - ar tai ne stebuklas?
Mus mokė maloni moteris iš organizacijos "Menas sau". Mat taip patiko, likau tiesiog sužavėta tais matytais burtais. Tiek daug sužinojau vos per vieną valandą.
Nieko nelaukdama žolinių rytą prisirinkau visokių žolynų ir pirmyn. Net ir kadagio lapą nusiskyniau. Jis ilgai priešinosi ir badė man pirštus, bet išvakarėse girdėjau, kad įdėtas į Žolinių puokštę jis atbaido piktąsias dvasias, todėl labai norėjau turėti ir jo atspaudą. Galop jis pasidavė. Pasirinkau audinio skiaučių ir tuksėjau akmenuku, kol visi žolynai buvo perkelti ant audinio. O gražumas, o kokios netikėtos spalvos ir atspalviai. Taip gal kokią valandą pati sau aikčiojau iš nuostabos. Tada dar džiovinau, ploviau, fiksavau ir vėl ploviau, dar lyginau ir karpiau, tada vėl aikčiojau, kaip man buvo gražu. Ir taip iki vakaro. Man tai buvo tikras žolinių šventimas, bendravimas su augalais. Jie liks mano darbeliuose ilgam laikui primindami, ko išmokau 2013-08-14 d. vakarą. Pasigrožėkite ir Jūs.
Tai darbelis iš pamokos. Matosi jonažolės, mėtos, raudonėlio atspaudai.
O čia mėtos, uosio, balandos šakelės.
Čia dar pomidorai ir paparčiai.
Čia kvapniosios levandos. Jų atspaudai dar ir dabar kvepia.
Va taip visi perkelti augalėliai atrodė džiūdami.
Dabar jie visi laukia, kol bus susiūti į vieną gražų skiautinį pavadinimu "Mano Žolinės". Ir aš laukiu, kada galėsiu prie jo prisėsti. Tada jis kabės kokioje garbingoje namų vietoje ir primins man vasarą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą