Dega Morės sijonai

 

 

Kelias į pavasarį

Diena prasidėjo kaip ir visos. Atsibudusi pažvelgiau pro langą, įleidau gailestingai pro langą žiūrintį Murkį (mat jis nevidonas užsimano išleidžiamas į lauką, kai miegelis pats saldžiausias t.y. apie 4 valandą). Tada rytinė arbata, bažnyčia (gi,sekmadienis ir šiaip velykų laukimas). Jau bažnyčioje pastebėjau, kaip lauke šviečia saulė, visi vitražai sutvisko savo spalvomis. Tada dar pabendravome su abejotino tikėjimo stiptumo seminarijos "profesoriumi" - jis moko mano Simoną tikybos pradmenų ir ruošia pirmąjai komunijai.Juokingas tas "profesorius", nemoka bendrauti nei su vaikais nei su suaugusiai, dar negreit galės ganyti mūsų sielas.

Lauke mus pasitiko skaisti saulė. Tokią gražią dieną reikia gi nuveikti ką nors gero. Antanas pasiūlė prakasti kelią per pievą, kad Simonas namo pareitų nesušlapęs kojų, mat prie posūkio į kiemą susikaupė tokia bala, kad be valties niekaip.Taigi kasėme kelią į pavasarį. Dar iš šiltnamio parsinešiau pilną kibirą žemių naujiems daigeliams. Gi jau laikas, tuojau ateis Jis... pavasaris. O kad būtų tikrai pavasariška diena dar užmaišiau oranžinį morkų pyragą. Neradau savo tradicinio recepto, todėl nemažai laiko teko praleisti internete beieškant kito. Dabar nekantrauju jo paragauti, fantazavau kaip įmanydama, todėl įdomu ar gausis. Jei bus skanu pasidalinsiu juo ir su Jumis. P a ž a d u.

Laukiu pavasario

Ar jau girdėjote giedant bent vieną pavasario paukštelį? Aš girdėjau ir širdy buvo taip gera...Net sunku apsakyti. Šiandiena per pietų pertrauką tikėjausi vėl išgirsti, bet nei saulutės, nei paukštelių.

Bet kai ką, kas primena artėjantį pavasarį, radau. Ilgai tektų spėlioti, jeigu apibūdinčiau. Pavyzdžiui kiekvienai moteriai, tas kažkas pasidaro nebereikalingas kiekvieną pavasarį, jis taip slegia, kad imamės visokių būdų jo atsikratyti, siūlome draugėms, pagaliau mėtome kur ir kaip papuola, bet kiekvieną sekantį pavasarį aptinkame, kad vėl jo turime per daug. Ir taip nesibaigianti kova iki gyvenimo galo.

Šiandiena, kai jau sniegas tirpsta, vėl to kažko visur primėtyta, tai po 1 kg, tai po 1,5 kg, kai kur ir dar daugiau. Ar jau žinote apie ką aš čia? Manau, kad žinote. Tai tas nelemtas mūsų viršsvoris.

Ir aš kiekvieną pavasarį, jei pavyksta žinoma, pametu į kokį patvorį ir greitai bėgu, kad niekas nematytų, kad tai mano, bet...

Laikykitės aš su jumis. Jeigu rasiu daugiau laiko, tai įdėsiu receptuką, kaip galima nebrangiai juo atsikratyti.

Sėkmės.

Veikia

Labas,

Jau įsitikinau, kad mano puslapis veikia. Vakar apie tai pranešiau, kam maniau esant reikalinga pasigirti ir jie mane aplankė. Labai dėl to džaiugiuosi. Pasigyriau net savo 11 metų vaikui. Jis pasakė, kad dar ne lygis ir parodė savo draugų (penktokų) sukurtus blog'us. Va ten tai lygis! Na ką gi, reiks kelti lygį. Bet ne iš karto. Tam reikia susikaupti, apmastyti temas, nuspręsti, kas Jums mano skaitytojai, gali būti įdomu, įkelti nuotraukų. Dar ne dabar...Dabar aš darbe ir turių pareigų. Supratote? Iki!

Nauja

Man tai tikrai, nauja.

Dar visai neseniai niekaip nesugebėjau rašyti savo dienoraščio, o dabar štai- sukūriau savo tinklapį.

Gyvenimas juda į priekį. Negali sustoti- pasivyti bus labai sunku.

Ketinu čia pasidalinti savo patyrimais. Tikiuosi neliksiu viena, gal prisijungs ir kiti, kuriuos pažįstu ir myliu.

Su meile Laima