Nors dabar ruduo

         Nors už lango ruduo, bet šiemet jis mane džiugina. Leidžia juo pasidžiaugti. Jis vienintelis mane paguodžia,  leidžia savyje užsimiršti. 

           Tik pažiūrėkit, kokios jo spalvos. Tiesiog kviečia išeiti į kiemą ir prasieiti nauju vingiuotu takeliu. Kur bepažvelgsi, matosi, kad viskas turi pabaigą. Apsižvalgai dar kartą, o gi nieko panašaus! Štai obelėlė, niekaip nepaleidžia savo raudonų obuoliukų, šalnai nepasiduoda patys ištvermingiausi krūmeliai - vis dar laiko virpančius lapelius. Kai kurie apsimeta, kad ruduo nė motais ir dar žydi, aplinkui skleisdami ryškią šviesą.

           Ir aš neketinu niekam pasiduoti. Jau dvi savaites sėdžiu be darbo. Tikrai, esu bedarbė. Atvirai prisipažinsiu -  nesitikėjau, kad man taip nutiks. Nutiko. Jausmas nekoks. 

               Rodos laiko turiu lyg valiai. Bet nieko panašaus. Neleidžiu sau tinginiauti, nes tada ima lankyti liūdnos mintys. Užsiėmusi nuo anstaus ryto iki vėlumos. Aplankau mamą, naršau po visus namų kampelius  ieškodama, ką dar reikia patvarkyti. Peržiūrėjau visą kalną kraustantis iš buto sukrautų maišų. Juk nieko iš jų turinio neprireikė ištisus metus. Taisyklė pasitvirtino, beveik viską išmečiau,  bus daugiau vietos naujoms įdėjoms. Daug laiko skiriu savo mažąjam Simonui. Dėl to pažymių knygelėje ėmė puikuotis aštuntukai, devintukai, dešimtukai, dabar geriau mums visiems. Sugrįžta pasitikėjimas, kad bendrai galima nuveikti daugiau.

            Ir dar -  tie darbo skelbimai. Tai atima daug laiko.Vis daugiau laiko turiu skirti jiems. Juk reikia turėti darbą, geriau mielą, na nors tokį už kurį sumoka, kad galėtum toliau gyventi. Surasiu, jei ne šiemet, tai kitamet. Nepasiduosiu. Laikykitės ir Jūs.

Mažos bulvytės

      Labutis, menėt visai prapuoliau? Aš gyva. Gyva tiek, kad prisiminiau, jog turiu duoti pasauliui kokią žinią apie save. Vos spėjau iššokti iš to pasiutusio gyvenimo rato, o jau maniau,  kad įsuko taip, kad negalėsiu sustabdyti. Pasirodo - kai nori, tai gali viską. Vis lekiam, lekiam, o pro akis bėga gyvenimas. Šuoliais. Nespėju pabendrauti su artimiausiais. Paklausti, kaip jie jaučiasi, ar jie laimingi, kuo gyvena. Kad gyvena tai žinau, bet man to mažai. Šita padėtis mane labai liūdina. Kaip prailginti dienas, kad tam liktų laiko? Aišku, galėčiau neauginti, neravėti, nekasti - tada laiko liktų. Bet man visa tai daryti patinka!

      Tai va, jei kam nepatinka auginti bulvių, tai ir neauginkite. Tuo labiau, kad šiemet jos tokios mažytės. Nors verk. Tokio prasto derliaus dar nesame turėję. Bulvytės mažutėlės, kaip ką tik gimę kūdikėliai. Angliškai jas ir vadina "baby potatoes".

      Gaminant iš jų vargo tiek pat, kaip su mažais vaikais. Kol visas iščiupinėji.... Bet kokios jos skanios! Tokias patiekia restoranų gaminamuose patiekaluose. Jas vadina "karališkomis". Čia ir yra šviesioji šio reikalo pusė.

     Taip nusiteikusi vakar perrinkau nukastas bulves, t.y. bulvytes. Mažąsias atidėjau į šoną. Dar nemesiu, pažaisiu "karalių" žaidimą, kol atsibos, o tada...

atiduosiu spygaujančiai kaimynų kriuksei. Ir jai bus "karališka" puota. 

Kai už lango +30.

   Kai už lango taip karšta, jautiesi tarsi Afrikoje. Gelbsti tik storos namo sienos ir tai tik tada, kai nedarinėji durų į lauką. Dar yra šaltas dušas, bet jis irgi tik trumpai atgaivina. Geriausiai gal būtų visai nejudėti.
   Karšta ne tik man. Sėdžiu ir girdžiu, kaip guodžiasi šiltnamyje augantys bazilikai. Jų derlius šiemet visai neblogas. Paskaičiusi patarimą žurnale, dabar juos auginu tik įšiltnamyje - sako jie saugo pomidorus nuo kenkėjų. Gal tai ir tiesa - pomidorai neserga.
   Pasiėmusi didelį dubenį prisirinkau bazilikų beveik pilną.

       Dar reikėjo pakelio sausai pakepintų lukštentų saulėgražų, druskos, dviejų saujų tarkuoto sūrio, 5-6 v.š. alyvuogų aliejaus ir 1 a.š. citrinos sulčių. Viskas ko reikėjo - na beveik viskas matosi čia:

  

Bazilikus  ir saulėgražas susmulkinau su kapokle, kadangi priskyniau ne tik žalių, bet ir tamsių bazilikų bendras vaizdas kavosi va toks. Vyras vadina silosu.

    Į gautą masę įmaišiau visus kitus priedus, pesto sudėjau į gražius stiklainėlius. Kadangi gaminau be kedro riešutų ir kokio rikotos ar kito "kieto" sūrio gal gavosi  kitaip, nei turėtų būti, bet aš likau patenkinta.

   Beliko tik susitvarkyti stalą ir kviesti šeimyną ragauti.

  

 Man skanu ne tik su makaronais, bet ir su savo ryte iškeptu batonu. Dvigubai skaniau. Išbandykite ir Jūs.

   Rezultatas sutilpo į šiuos gražius indelius, kuriuos laikysiu šaldytuve apie savaitę. Skanaus.

Seniai berašiau, nors, kai niekas daugiau neskaito - nieko tokio.

 Noriu siūti skiautinius, bet kepu blynus. Irgi išeitis, kad nevažiuotų stogas. Blyneliai ne tik gražūs, bet ir labai skanūs. Tešla blyneliams, kaip įprastiniams lietiniams: miltai, kiaušinis, žiupsnelis druskos ir cukraus dar šiek tiek vanilinio cukraus ir vanduo. Viską gerai išmaišome, kad neliktų gumuliukų ir leidžiame pastovėti 15-20 min. Vėliau kepame apvalias saulutes. Atskirai  pasitarkuojame šaldytuve turimo sūrio, juo plonai pabarstome blynelius ir suvyniojame į ritinėlį. Toliau fantazijos reikalas.
     Kai netoli ganosi kaimynų karvutė - visada namie yra šviežios grietinės. Mamos sodo kaimynė aprūpina mėlynėmis. Mmm... kaip skanu. Pasigaminkite ir skanaus! O čia mano rezultatas.

Duona

   Skęstu, na ne tiesiogine prasme aišku. Skęstu duonos receptų gausybėje. Gimtadienio proga gavau duonos kepimo  krosnelę. Labai džiaugiuosi. Daugiau duonos nepirksime- sakiau savo šeimynai.

   Pirmasis kepaliukas ir miltų mišinio, pirkto parduotuvėje, šiaip taip gavosi. Ir skanus buvo ir gražus. Išnyko kaip dūmas, net nufotografuoti nespėjau. Susiruošiau kepti kitą -  pagal kitokį receptą ir piššššššššššš. Paskui dar kitą- vėl nieko. Baisiai susinervinau. Gal mielės kaltos, dar garai būtų raugo gauti. Apklausiau visus pažįstamus ir aišku radau, bet atneš tik tada, kai galės, o taip norisi šiandiena  arba jau vakar. Kiek gi galima gadinti produktus.

   Tai sėdžiu sau apsėsta duonos kepimo manijos ir negaliu nurimti, kol neiškepsiu tokios, kurią pamėgtų namiškiai, kurią galėtume valgyti rytais dar šiek tiek šiltą su sūriu ar sviestu. Gelbėkit, skęstu duonos receptų gausybėje.....

                        Mielos mamos, sveikinu Jus visas su mamos diena.

Namiškiams

     Kartais sekmadieniais, kai grįžtame iš bažnyčios, norisi kažko labai skanaus.Visai nesinori dirbti. Tada imi ir sumastai ką nors - skanius keksiukus. Norėjosi pabandyti juos iškepti, tokius mažuliukus, su bananais. Nuotraukose jie tokie stilingi ir paslaptigai prisdengę spalvotais popierėliais.Tam tikslui įsigijau naujas formeles keksiukams. Ir gavosi, valio.

 
 Keksiukai su bananais (receptas):
Minkšto sviesto - 125 g;
Rudojo (balto) cukraus - 125 g;
Kiaušinių - 2 vnt.;
Miltų - 125 g;
Kepimo miltelių - 2 arb. šaukšteliai;
Bananų - 2 vidutinio dydžio.
Gaminimas:

     Sviestą išsukti su cukrumi iki purumo, įmušti kiaušinius, viską išplakti.  Sudėti šakute sutrintus bananus ir miltus, sumaišytus su kepimo milteliais.Viską gerai išmaišyti.

     Į kepimo formeles sudėti popierėlius (krepšelius), į juos sukrėsti keksiukų masę ir kepti įkaitintoje iki 180 laipsnių orkaitėje 20-25 minutes. Kai paviršius paruduoja, degtuku patikrinkite ar jau iškepė. Vietoje bananų galima dėti pavyzdžiui šaldytas mėlynes - bus keksiukai su taškučiais. Skanaus.

 

Darėm darėm ir pagaliau padarėm' 2010

     Labai vėlai, bet ketinu paskelbti akcijos Darom 2010 rezultatus mūsų kieme. Ši akcija brendo visus metus, kol pagaliau labai gražiai derėjo prie visoje Lietuvoje surengtos akcijos. Sakysite savo kieme nesiskaito? Va ir skaitosi nes nuo to, kaip gražu pas kiekvieną kieme taip gražu ir kitur.
     Palaikančių akciją  nebuvo labai daug. Labai padėjo mano vaikai ir dar toks Martynas. Pabaigtuvių balius buvo pigus, nes alų gėrėme tik abu su Antanu. bet užtat prie alaus buvo nuostabaus skonio ir burnoje tirpstantys stebuklai. Pasigėrėkite ir Jūs , gal susigundysite pasigaminti.

     Sluoksniuotos tešlos lazdelės prie alaus su parmezanu (receptukas):

Šaldyta sluoksniuota tešla - 1pak.;

Plaktas kiaušinis -1vnt.;

Sutarkuotas parmezano sūris - pagal skonį;

Picos prieskoniai - kik norite.

Gaminimas:

     Tešlą atšildykite, ištiesinkite, patepkite kiaušinio plakiniu. Užbarstykite tarkuotą sūrį ir picos prieskonius. Tešlą supjaustykite piršto storio juostelėmis. Jeigu, kol gaminote, juostelės labai suminkštėjo, galima palaikyti šaldytuve. Kepkite 10 - 15 min. 220 laipsnių temperatūroje. negali nepasisekti. Skanaus. Receptą pasiskolinau iš IKI.

Su šventėmis !

     Su šventėmis Jus, mieli skaitytojai!
     Tikiuosi praleidote jas turiningai - ne per daug maisto, daug draugų, naujų įspūdžių. Taip ir teskite, juk viskas prasidėjo iš naujo.

Triufeliai

 

          Štai ir pamaloninau. Dar tą patį vakarą sumaniau pasidaryti šituos pūkuotus rutuliukus. Receptą radau čia http://receptai.iki.lt/lt/receptai/view/4092 .Triufeliai paruošiami labai greitai, kiek užtrunka kol visa masė atvėsta, kad būtų galima formuoti triufelius. Triufeliams pasigaminti reikės:

Pargrindinė dalis
Juodas šokoladas - 150 g
Kondensuotas pienas - 200 g
Sviestas - 100 g
Sausainiai - 300 g
Vanilinis cukrus - 20 g

Paruošimas

     Mėsmale sumalam sausainius. Išlydome sviestą, šokoladą, sudedam kondensuotą pieną, vanilinį cukrų. Gautą masę sumaišom su maltais sausainiais ir padedame vėsiai kokiam pusvalandžiui, kad masė atvėstų. Vėliau formuojame norimos formos triufelius ir apvoliojame juos tarkuotame vaflyje arba sausainių ir kakavos mišinyje arba tik kakavos  milteliuose. Manau, apvoliojant kakavos milteliuose triufeliai gaunasi kaip tikri, be to kakava priduoda kartumo.Gavosi saldūs ir skanūs rutuliukai. Iš šito produktų kiekio gaunasi gal 40 trifuelių. Man juos padėjo gaminti sesė.

Voverės ratas

      Rašau pagauta didelio įkvėpimo. Planavau šitą žinutę pradėti nuo to, kaip vakar nesisekė kirpykloje, bet paskaičiusi vieną man mielą blog'ą supratau, kad tai būtų neteisinga. Bet vistiek trumpai Jums pasiguosiu.

      Tai tik man vakar nesisekė kirpykloje, o kirpėja  liko visai patenkinta mano zebro spalvos šukuosena ir bobiškai ištemptais plaukais. Dar patarė naudoti plaukų balzamą. Negi gali savimi patenkintą žmogų žeminti ar peikti. Nieko neliko - tik meiliai šypsotis, simokėti (tik) 65 litukus ir manyti, kad nieko nepataisomo nėra. Na ir kas , kad sugaišau  net 2,5 valandos. Tačiau nepraradau pasitikėjimo savimi, nesugadinau kirpėjai vakaro. Esu įsitikinusi  visu 100 procentų, kad jei po kokių 15 min. būčiau sugrįžusi atgal ir pareiškusi, kad man labai nepatinka mano plaukų spalva ir šukuosena, kirpėja būtų sutikusi na kokiais 70 procentų. Žodžiu buvau mandagi ir savimi pasitikinti. Grįžusi namo dar kartą įsitikinau, kad viskas yra labai blogai - vaikas sakė, kad atrodau juokingai, o vyras sakė, kad ne taip jau ir blogai. Na turiu linksmą kompaniją, kuri, kaip įmanydama, mane palaiko ir paguodžia. Tuo labai džiaugiuosi. Ir arkliui būtų aišku, kad atrodžiau kaip zebras. Gerai pavariau, ar ne? Taigi greituoju būdu kišau galvą po kranu, užsikaičiau puodą stiprios juodos arbatos ir pasidažiau ja plaukus gelsvai. Padėtis aiškiai pasitaisė - tokia galiu jau ir žmonėms pasirodyti.

      Taigi, kaip minėjau, rašau pagauta įkvėpimo. Labai patiko vienos mielos merginos blog'e išsakytos mintys apie voverės gyvenimą. Visi jį gyvename, sukame kiekvienas savo ratą. Gerai, jei tą ratą kas nors padeda  sukti - tada jautiesi palaikoma ir mylima, tada norisi nuveikti ką nors dėl kitų, pavyzdžiui skaniai visus pavaišinti vakariene. Manau, kad taip vakare ir pasielgsiu, o vėliau ir su Jumis pasidalinsiu. Linkiu Jums lengvai sukti savo ratą.

Potvynis

         Kartais visi apie tai kalba, rašo laikraščiuose ir rodo per radiją, bet atrodo, kad tai tikrai ne apie mane ir man taip nenutiks. Na čia aš apie potvynį. Ir kas turi nutikti, kad tave apsemtų vidurį "kaimo", kur nei per kilometrą nėra jokio rimto vandens telkinio. Na žinoma, aplink telkšo į neviltį varančios balos, bet gi motulė Žemė turi viską sureguliuoti ir jei namo nestatei ant tvenkinio ar upelio vagos viskas turėtų būti gerai. Bet kartais tai atsitinka be gamtos įsikišimo - per savo, švelniai sakant, aplaidumą, o gal per neapdairumą.

        Vieną gražų rytą nubudome manydami, kad gražiai praleisime sekmadienį. Dieną norėjau pradėti morkų sultimis, tačiau tą dieną jų taip ir neišgėrėme. Jau lipdama laiptais į rūsį parsinešti morkų pastebįjau keistai pilkas rūsio grindis. Pasirodo, tai buvo pats tikriausias potvynis.Vanduo jau siekė mano botų kraštus.Skubiai pažadinau vyrą ir pranešiau ..... mus semia. Na ir prasidėjo. Kaip tyčia siurblys užsikirto ir neveikia, laimė išgelbėjo kaimynai, skubiai atvarė sesers vyras su galingu siurbliu. Vėliau susinepatoginęs pradėjo veikti ir mūsiškis.

         Visa tai jau praeity. Buvo siaubinga, ilga ir laaaaaaaaaaabai šlapia diena. Per daug didelių nuostolių nepatyrėme, ne taip kaip Pamario krašte, bet geriau jau niekas nepatirtų ir tokio potvynio.Vakare vyras pasakė:- Ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk rytoj. Čia jis apie nelaiku uždarytą vamzdį. Šito potvynio galėjo ir nebūti. 

        Mielieli, pasimokykit ne iš savo, o iš mūsų klaidų ir gero jums savaitgalio.

Jau tos šventės... Nežinau, gal man vienai nepatinka taip ilgai švęsti, o paskui dar ilgiau dirbti. Na tarkim žinotum, kad atostogos ir gali veikti ką nori, arba, kad esame labai pasiturintys ir daugiau niekada nereiks eiti į darbą, bet gi ne - viso labo tai keturios tinginio dienos. Ir prasideda planavimai. Tai pas kažką metinės ir būtinai turime dalyvauti, būtinai turi aplankyti tuos, kuriuos seniai matei, būtinai turi  dvi dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro sėdėti prie maistu ir gėrimais apkrauto stalo ir kartkartėmis t.y. kokį dešimtą kartą aiškinti, kad laikaisi griežtos dietos. Žinoma miela su visais susitikti, aptarti kas, ką ir kaip, bet kada skirti laiko sau, kaip jo nuo viso to atplėšti ir atiduoti sau? Nemoku. Gal kas galite taip rimtai pamokyti? Na nors keleta formulių, na prašau, negailėkite patarimo.

Opa ir prabėgo tos keturios laisvos tinginio dienos. Gal nevartoti žodžio "tinginio", nes ir atrodys, kad tinginiavau. Per tą laiką numezgiau veik pusę nertinio - sakysite tai buvo laikas sau? Nieko panašaus, tai buvo laikas skirtas mezgimui, kad kada nors, pasipuošusi nauju nertiniu, skirčiau laiko sau. Tikrai juokinga, net nugarą paskaudo mezgant. Dar su saviškiu apkarpėme visus medžius, pasėjau ridikėlių ir salotų ankstyvam derliui, dar slaugiau savo susirgusį mažių, dar TV ir dar kažką veikiau. Taigi matot, kad netinginiavau. Gaila, kad taip greit jos prabėgo - vėl laukiu nors ir trumpo savaitgalio. Gal tada rasiu laiko sau.

Pitos burbulai

Pita - plona mielinė duona. Į ją galima prikišti ko tik nori. Ji įdomi tuo, kad neiškepta yra vienasluoksnė, o iškepusi pasidaro dvisluoksnė, kaip kišenė į kurią galima dėti norimo įdaro su padažu. Siūlau išbandyti.

Reikės : 1 pak. sausų mielių ;

             100 mi šilto vandens;

              apie 300 g miltų;

              2 valg. šaukštai alyvų aliejaus;

              druskos.

Iš visų produktų  gerai užminkykite tešlą, kol ji gausis kaip šilkinė, laikykite  ją inde uždengę virtuviniu rankšluosčiu 25 laipsnių temperatūroje apie 2 valandas kol dvigubai pakils. Galima kildinti šiltoje orkaitėje. Padalinkite į 6 dalis ir suformuokite apie 15 cm blynelius. Dėkite ant iki 250 laipsnių įkaitusios skardos ir kepkite 4-6 minutes.

Skanaus.

Man gavosi ne visai taip, kaip tikėjausi - manau per ilgai laikiau orkaitėje, bet užtat skani ir graži, todėl kepkite tiek, kiek nurodyta. Ji neturi paruduoti, o išlieka balta.

Su artėjančia švente

Toks gražus baltas rytas. Už miesto šurmulio, kur gyvenu, rūke tyliai stovi apšerkšniję medžiai. Viskas kaip gražiausioje pasakoje. Darbe pro langą taip pat nuostabus vaizdas su 14-os bažnyčių bokštais. Argi tai ne laimė?

Per radiją nuolat praneša apie artėjančią šventę. Ar Jums tai šventė, o gal tik ilgasis savaitgalis? Pasidarykite šventę. Pradėkite nuo vėliavos. Pamatysite, kad tai veikia. Ji priverčia pasitempti. Kai saulė ir vėjas supsis jos spalvose prisiminsite, kad esate Lietuviai.

Nieko jums tai nereiškia...? Įsijunkite televizorių. Jis tai jau tikrai primins, dėl ko visa tai. O geriausia, beje žąda nelabai šaltą orą, išeikite į miestą, apsilankykite renginiuose.

Linkiu Jums pajusti Laisvės kvapą. Na kolkas tik kvapą. Tikra Laivė ateis kai ne tik imsite, bet ir duosite savo Valstybei Lietuvai, po mažą dalelę savęs.

Su Kovo 11- ąja Lietuviai ir prijaučiantys!

Viltis numiršta paskutinė...

 Jau keturias dienas tyliu. Aišku, kad nepastebėjote, nes neskaitote mano dienoraščio. Parašiau apie svorio metimą ir pamaniau, kad reikia parodyti pavyzdį. Tai va jau ketvirta diena (nieko sau) laikausi dietos. Valgau kopūstienę. Jau pripratau ir manau, kad jau rytoj rezultatai bus akivaizdūs. Iš kur mergaitei tiek drąsos? Nei pati nežinau. Tai jau trečias kartas gyvenime, kai imuosi savęs grąžinimo. Tikiuosi pavyks ir šį kartą. Anais kartai buvo -15 ir -8. Įspūdinga ar ne? Labai noriu nepalūžti, sunkiausios pirmos dvi savaitės, o dar artėja ilgasis savaitgalis, o dar ir į svečius važiuosim. Palinkėkit man stiprybės. Gal sakau reikia pasifotografuoti atseit prieš ir po. Pagalvosiu dar. Per išeigines ketinu išbandyti kelis naujus patiekalus aišku bus ir foto. Ate

Mano skanusis morkų pyragas

Morkų pyragas

Morkų pyragas

Morkų pyragas

Sveikutės. Nu labai privargau, kol pagaliau įkėliau savo pyrago nuotraukas. Fotoaparatą laikinai išleidau su sese į Egiptą, tai fotografavau su telefonu. Kokybė labai nukentėjo, bet pats pyragas užtat gavosi tiesiog puikus. Pasigrožėkite.

Savaitgalio cepelinai

Tą patį savaitgalį dar sukūriau visiems Lietuviams gerai žinomą skanėstą - cepelinus su varške. Gavosi taip pat labai puikiai, tik vėl ta nuotarukų kokybė. Atleiskite. Pažadu pasitaisyti

Kur Jūs ?

Gal ir nelabai tobula ta mano svetainė, bet ji man miela. Man tai kaip dienoraštis. Gal ir gerai, kad niekas neskaito. Galiu rašyti ką noriu. Žinoma labai reikia derinti spalvas ir mintis arba mintis ir spalvas. Bet jeigu staiga užsimanai ko nors labai ryškaus. Galiu nors tai sau leisti? Žinoma galiu ir leidžiu. Šiandiena galvoje nėra minčiu, kuriomis galėčiau su Jumis pasidalinti. Atsiprašau.

Dega Morės sijonai

 

 

Kelias į pavasarį

Diena prasidėjo kaip ir visos. Atsibudusi pažvelgiau pro langą, įleidau gailestingai pro langą žiūrintį Murkį (mat jis nevidonas užsimano išleidžiamas į lauką, kai miegelis pats saldžiausias t.y. apie 4 valandą). Tada rytinė arbata, bažnyčia (gi,sekmadienis ir šiaip velykų laukimas). Jau bažnyčioje pastebėjau, kaip lauke šviečia saulė, visi vitražai sutvisko savo spalvomis. Tada dar pabendravome su abejotino tikėjimo stiptumo seminarijos "profesoriumi" - jis moko mano Simoną tikybos pradmenų ir ruošia pirmąjai komunijai.Juokingas tas "profesorius", nemoka bendrauti nei su vaikais nei su suaugusiai, dar negreit galės ganyti mūsų sielas.

Lauke mus pasitiko skaisti saulė. Tokią gražią dieną reikia gi nuveikti ką nors gero. Antanas pasiūlė prakasti kelią per pievą, kad Simonas namo pareitų nesušlapęs kojų, mat prie posūkio į kiemą susikaupė tokia bala, kad be valties niekaip.Taigi kasėme kelią į pavasarį. Dar iš šiltnamio parsinešiau pilną kibirą žemių naujiems daigeliams. Gi jau laikas, tuojau ateis Jis... pavasaris. O kad būtų tikrai pavasariška diena dar užmaišiau oranžinį morkų pyragą. Neradau savo tradicinio recepto, todėl nemažai laiko teko praleisti internete beieškant kito. Dabar nekantrauju jo paragauti, fantazavau kaip įmanydama, todėl įdomu ar gausis. Jei bus skanu pasidalinsiu juo ir su Jumis. P a ž a d u.

Laukiu pavasario

Ar jau girdėjote giedant bent vieną pavasario paukštelį? Aš girdėjau ir širdy buvo taip gera...Net sunku apsakyti. Šiandiena per pietų pertrauką tikėjausi vėl išgirsti, bet nei saulutės, nei paukštelių.

Bet kai ką, kas primena artėjantį pavasarį, radau. Ilgai tektų spėlioti, jeigu apibūdinčiau. Pavyzdžiui kiekvienai moteriai, tas kažkas pasidaro nebereikalingas kiekvieną pavasarį, jis taip slegia, kad imamės visokių būdų jo atsikratyti, siūlome draugėms, pagaliau mėtome kur ir kaip papuola, bet kiekvieną sekantį pavasarį aptinkame, kad vėl jo turime per daug. Ir taip nesibaigianti kova iki gyvenimo galo.

Šiandiena, kai jau sniegas tirpsta, vėl to kažko visur primėtyta, tai po 1 kg, tai po 1,5 kg, kai kur ir dar daugiau. Ar jau žinote apie ką aš čia? Manau, kad žinote. Tai tas nelemtas mūsų viršsvoris.

Ir aš kiekvieną pavasarį, jei pavyksta žinoma, pametu į kokį patvorį ir greitai bėgu, kad niekas nematytų, kad tai mano, bet...

Laikykitės aš su jumis. Jeigu rasiu daugiau laiko, tai įdėsiu receptuką, kaip galima nebrangiai juo atsikratyti.

Sėkmės.

Veikia

Labas,

Jau įsitikinau, kad mano puslapis veikia. Vakar apie tai pranešiau, kam maniau esant reikalinga pasigirti ir jie mane aplankė. Labai dėl to džaiugiuosi. Pasigyriau net savo 11 metų vaikui. Jis pasakė, kad dar ne lygis ir parodė savo draugų (penktokų) sukurtus blog'us. Va ten tai lygis! Na ką gi, reiks kelti lygį. Bet ne iš karto. Tam reikia susikaupti, apmastyti temas, nuspręsti, kas Jums mano skaitytojai, gali būti įdomu, įkelti nuotraukų. Dar ne dabar...Dabar aš darbe ir turių pareigų. Supratote? Iki!

Nauja

Man tai tikrai, nauja.

Dar visai neseniai niekaip nesugebėjau rašyti savo dienoraščio, o dabar štai- sukūriau savo tinklapį.

Gyvenimas juda į priekį. Negali sustoti- pasivyti bus labai sunku.

Ketinu čia pasidalinti savo patyrimais. Tikiuosi neliksiu viena, gal prisijungs ir kiti, kuriuos pažįstu ir myliu.

Su meile Laima