Vakar vaikštinėdama už sandėliuko pamačiau , kad rabarbaras tiesiog prašosi būti nuskintas ir sudėtas į pyragą. Susiradau iš pažiūros gana neblogą receptą, maniau pavaišinsiu ir kolegas darbe, bet rezultatas nebuvo stulbinantis. Skanu ir tiek. Mano akims dar trūko pribloškiančio vaizdo, todėl kolegos liko be pyrago. Reiks tą receptą išmesti - tik vietą užima.
Esu darbe. Nors jau seniai pirmadienis aš dar miegu, . Niekaip negaliu įsivažiuoti. Baisiai tingiu dirbti. Galėčiau kasti daržus, rikiuoti agurkus lysvėse, ravėti savo kieme piktžoles, bet galvoti apie skaičius - niekaip. Tiesiog viskas užsiblokavo. Baisu net galvoti, kaip tingiu, kad kolegos netyčia neatspėtų mano minčių. Gal senstu. Save vis pagaunu galvojant, kad labai sulėtėjo mano apsisukimai, vis traukia atsisėsti , pamastyti apie praeities dalykus. Paskui vėl grąžta mintis, kad reik judėti, nesustoti, kurti planus ateičiai. Vai kiek dar jų turiu....
Norisi daugiau bendrauti, daugiau sužinoti. Gal tai dėl to, kad pamažu artėja atostogų laikas. Kolegos jau atostogauja. Ne už kalnų ir mano atostogos.
Reikia skubiai kažkaip pabusti.
