Triufeliai

 

          Štai ir pamaloninau. Dar tą patį vakarą sumaniau pasidaryti šituos pūkuotus rutuliukus. Receptą radau čia http://receptai.iki.lt/lt/receptai/view/4092 .Triufeliai paruošiami labai greitai, kiek užtrunka kol visa masė atvėsta, kad būtų galima formuoti triufelius. Triufeliams pasigaminti reikės:

Pargrindinė dalis
Juodas šokoladas - 150 g
Kondensuotas pienas - 200 g
Sviestas - 100 g
Sausainiai - 300 g
Vanilinis cukrus - 20 g

Paruošimas

     Mėsmale sumalam sausainius. Išlydome sviestą, šokoladą, sudedam kondensuotą pieną, vanilinį cukrų. Gautą masę sumaišom su maltais sausainiais ir padedame vėsiai kokiam pusvalandžiui, kad masė atvėstų. Vėliau formuojame norimos formos triufelius ir apvoliojame juos tarkuotame vaflyje arba sausainių ir kakavos mišinyje arba tik kakavos  milteliuose. Manau, apvoliojant kakavos milteliuose triufeliai gaunasi kaip tikri, be to kakava priduoda kartumo.Gavosi saldūs ir skanūs rutuliukai. Iš šito produktų kiekio gaunasi gal 40 trifuelių. Man juos padėjo gaminti sesė.

Voverės ratas

      Rašau pagauta didelio įkvėpimo. Planavau šitą žinutę pradėti nuo to, kaip vakar nesisekė kirpykloje, bet paskaičiusi vieną man mielą blog'ą supratau, kad tai būtų neteisinga. Bet vistiek trumpai Jums pasiguosiu.

      Tai tik man vakar nesisekė kirpykloje, o kirpėja  liko visai patenkinta mano zebro spalvos šukuosena ir bobiškai ištemptais plaukais. Dar patarė naudoti plaukų balzamą. Negi gali savimi patenkintą žmogų žeminti ar peikti. Nieko neliko - tik meiliai šypsotis, simokėti (tik) 65 litukus ir manyti, kad nieko nepataisomo nėra. Na ir kas , kad sugaišau  net 2,5 valandos. Tačiau nepraradau pasitikėjimo savimi, nesugadinau kirpėjai vakaro. Esu įsitikinusi  visu 100 procentų, kad jei po kokių 15 min. būčiau sugrįžusi atgal ir pareiškusi, kad man labai nepatinka mano plaukų spalva ir šukuosena, kirpėja būtų sutikusi na kokiais 70 procentų. Žodžiu buvau mandagi ir savimi pasitikinti. Grįžusi namo dar kartą įsitikinau, kad viskas yra labai blogai - vaikas sakė, kad atrodau juokingai, o vyras sakė, kad ne taip jau ir blogai. Na turiu linksmą kompaniją, kuri, kaip įmanydama, mane palaiko ir paguodžia. Tuo labai džiaugiuosi. Ir arkliui būtų aišku, kad atrodžiau kaip zebras. Gerai pavariau, ar ne? Taigi greituoju būdu kišau galvą po kranu, užsikaičiau puodą stiprios juodos arbatos ir pasidažiau ja plaukus gelsvai. Padėtis aiškiai pasitaisė - tokia galiu jau ir žmonėms pasirodyti.

      Taigi, kaip minėjau, rašau pagauta įkvėpimo. Labai patiko vienos mielos merginos blog'e išsakytos mintys apie voverės gyvenimą. Visi jį gyvename, sukame kiekvienas savo ratą. Gerai, jei tą ratą kas nors padeda  sukti - tada jautiesi palaikoma ir mylima, tada norisi nuveikti ką nors dėl kitų, pavyzdžiui skaniai visus pavaišinti vakariene. Manau, kad taip vakare ir pasielgsiu, o vėliau ir su Jumis pasidalinsiu. Linkiu Jums lengvai sukti savo ratą.

Potvynis

         Kartais visi apie tai kalba, rašo laikraščiuose ir rodo per radiją, bet atrodo, kad tai tikrai ne apie mane ir man taip nenutiks. Na čia aš apie potvynį. Ir kas turi nutikti, kad tave apsemtų vidurį "kaimo", kur nei per kilometrą nėra jokio rimto vandens telkinio. Na žinoma, aplink telkšo į neviltį varančios balos, bet gi motulė Žemė turi viską sureguliuoti ir jei namo nestatei ant tvenkinio ar upelio vagos viskas turėtų būti gerai. Bet kartais tai atsitinka be gamtos įsikišimo - per savo, švelniai sakant, aplaidumą, o gal per neapdairumą.

        Vieną gražų rytą nubudome manydami, kad gražiai praleisime sekmadienį. Dieną norėjau pradėti morkų sultimis, tačiau tą dieną jų taip ir neišgėrėme. Jau lipdama laiptais į rūsį parsinešti morkų pastebįjau keistai pilkas rūsio grindis. Pasirodo, tai buvo pats tikriausias potvynis.Vanduo jau siekė mano botų kraštus.Skubiai pažadinau vyrą ir pranešiau ..... mus semia. Na ir prasidėjo. Kaip tyčia siurblys užsikirto ir neveikia, laimė išgelbėjo kaimynai, skubiai atvarė sesers vyras su galingu siurbliu. Vėliau susinepatoginęs pradėjo veikti ir mūsiškis.

         Visa tai jau praeity. Buvo siaubinga, ilga ir laaaaaaaaaaabai šlapia diena. Per daug didelių nuostolių nepatyrėme, ne taip kaip Pamario krašte, bet geriau jau niekas nepatirtų ir tokio potvynio.Vakare vyras pasakė:- Ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk rytoj. Čia jis apie nelaiku uždarytą vamzdį. Šito potvynio galėjo ir nebūti. 

        Mielieli, pasimokykit ne iš savo, o iš mūsų klaidų ir gero jums savaitgalio.

Jau tos šventės... Nežinau, gal man vienai nepatinka taip ilgai švęsti, o paskui dar ilgiau dirbti. Na tarkim žinotum, kad atostogos ir gali veikti ką nori, arba, kad esame labai pasiturintys ir daugiau niekada nereiks eiti į darbą, bet gi ne - viso labo tai keturios tinginio dienos. Ir prasideda planavimai. Tai pas kažką metinės ir būtinai turime dalyvauti, būtinai turi aplankyti tuos, kuriuos seniai matei, būtinai turi  dvi dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro sėdėti prie maistu ir gėrimais apkrauto stalo ir kartkartėmis t.y. kokį dešimtą kartą aiškinti, kad laikaisi griežtos dietos. Žinoma miela su visais susitikti, aptarti kas, ką ir kaip, bet kada skirti laiko sau, kaip jo nuo viso to atplėšti ir atiduoti sau? Nemoku. Gal kas galite taip rimtai pamokyti? Na nors keleta formulių, na prašau, negailėkite patarimo.

Opa ir prabėgo tos keturios laisvos tinginio dienos. Gal nevartoti žodžio "tinginio", nes ir atrodys, kad tinginiavau. Per tą laiką numezgiau veik pusę nertinio - sakysite tai buvo laikas sau? Nieko panašaus, tai buvo laikas skirtas mezgimui, kad kada nors, pasipuošusi nauju nertiniu, skirčiau laiko sau. Tikrai juokinga, net nugarą paskaudo mezgant. Dar su saviškiu apkarpėme visus medžius, pasėjau ridikėlių ir salotų ankstyvam derliui, dar slaugiau savo susirgusį mažių, dar TV ir dar kažką veikiau. Taigi matot, kad netinginiavau. Gaila, kad taip greit jos prabėgo - vėl laukiu nors ir trumpo savaitgalio. Gal tada rasiu laiko sau.

Pitos burbulai

Pita - plona mielinė duona. Į ją galima prikišti ko tik nori. Ji įdomi tuo, kad neiškepta yra vienasluoksnė, o iškepusi pasidaro dvisluoksnė, kaip kišenė į kurią galima dėti norimo įdaro su padažu. Siūlau išbandyti.

Reikės : 1 pak. sausų mielių ;

             100 mi šilto vandens;

              apie 300 g miltų;

              2 valg. šaukštai alyvų aliejaus;

              druskos.

Iš visų produktų  gerai užminkykite tešlą, kol ji gausis kaip šilkinė, laikykite  ją inde uždengę virtuviniu rankšluosčiu 25 laipsnių temperatūroje apie 2 valandas kol dvigubai pakils. Galima kildinti šiltoje orkaitėje. Padalinkite į 6 dalis ir suformuokite apie 15 cm blynelius. Dėkite ant iki 250 laipsnių įkaitusios skardos ir kepkite 4-6 minutes.

Skanaus.

Man gavosi ne visai taip, kaip tikėjausi - manau per ilgai laikiau orkaitėje, bet užtat skani ir graži, todėl kepkite tiek, kiek nurodyta. Ji neturi paruduoti, o išlieka balta.

Su artėjančia švente

Toks gražus baltas rytas. Už miesto šurmulio, kur gyvenu, rūke tyliai stovi apšerkšniję medžiai. Viskas kaip gražiausioje pasakoje. Darbe pro langą taip pat nuostabus vaizdas su 14-os bažnyčių bokštais. Argi tai ne laimė?

Per radiją nuolat praneša apie artėjančią šventę. Ar Jums tai šventė, o gal tik ilgasis savaitgalis? Pasidarykite šventę. Pradėkite nuo vėliavos. Pamatysite, kad tai veikia. Ji priverčia pasitempti. Kai saulė ir vėjas supsis jos spalvose prisiminsite, kad esate Lietuviai.

Nieko jums tai nereiškia...? Įsijunkite televizorių. Jis tai jau tikrai primins, dėl ko visa tai. O geriausia, beje žąda nelabai šaltą orą, išeikite į miestą, apsilankykite renginiuose.

Linkiu Jums pajusti Laisvės kvapą. Na kolkas tik kvapą. Tikra Laivė ateis kai ne tik imsite, bet ir duosite savo Valstybei Lietuvai, po mažą dalelę savęs.

Su Kovo 11- ąja Lietuviai ir prijaučiantys!

Viltis numiršta paskutinė...

 Jau keturias dienas tyliu. Aišku, kad nepastebėjote, nes neskaitote mano dienoraščio. Parašiau apie svorio metimą ir pamaniau, kad reikia parodyti pavyzdį. Tai va jau ketvirta diena (nieko sau) laikausi dietos. Valgau kopūstienę. Jau pripratau ir manau, kad jau rytoj rezultatai bus akivaizdūs. Iš kur mergaitei tiek drąsos? Nei pati nežinau. Tai jau trečias kartas gyvenime, kai imuosi savęs grąžinimo. Tikiuosi pavyks ir šį kartą. Anais kartai buvo -15 ir -8. Įspūdinga ar ne? Labai noriu nepalūžti, sunkiausios pirmos dvi savaitės, o dar artėja ilgasis savaitgalis, o dar ir į svečius važiuosim. Palinkėkit man stiprybės. Gal sakau reikia pasifotografuoti atseit prieš ir po. Pagalvosiu dar. Per išeigines ketinu išbandyti kelis naujus patiekalus aišku bus ir foto. Ate

Mano skanusis morkų pyragas

Morkų pyragas

Morkų pyragas

Morkų pyragas

Sveikutės. Nu labai privargau, kol pagaliau įkėliau savo pyrago nuotraukas. Fotoaparatą laikinai išleidau su sese į Egiptą, tai fotografavau su telefonu. Kokybė labai nukentėjo, bet pats pyragas užtat gavosi tiesiog puikus. Pasigrožėkite.

Savaitgalio cepelinai

Tą patį savaitgalį dar sukūriau visiems Lietuviams gerai žinomą skanėstą - cepelinus su varške. Gavosi taip pat labai puikiai, tik vėl ta nuotarukų kokybė. Atleiskite. Pažadu pasitaisyti

Kur Jūs ?

Gal ir nelabai tobula ta mano svetainė, bet ji man miela. Man tai kaip dienoraštis. Gal ir gerai, kad niekas neskaito. Galiu rašyti ką noriu. Žinoma labai reikia derinti spalvas ir mintis arba mintis ir spalvas. Bet jeigu staiga užsimanai ko nors labai ryškaus. Galiu nors tai sau leisti? Žinoma galiu ir leidžiu. Šiandiena galvoje nėra minčiu, kuriomis galėčiau su Jumis pasidalinti. Atsiprašau.