Vakar vienu akies krašteliu žiūrėjau laidą apie egzorcistus ir velnio išvarymą. Ar pritariu ? Ar suprantu, kas tai ?
Ir taip ir ne. Pritariu, kad velnias, tai viskas, kas aplink mus ir mūsų viduje bloga. Visą tai patys sukuriame ir į save įsileidžiame bei tam pritariame. Neiginčykite - taip ir yra. Ar ne dėl mūsų apsileidimo kartais namuose didžiausas jovalas, ar tai ne dėl to, kad nenorime kištis rūko kaimyno septynmetis sūnus arba troleibuse garsiai keikiasi "piemenys". Sustabdykime juos, neleiskime plisti velnio sėklai. Dar mažai ? Ar tai ne dėl to, kad leidžiame sau viską, kemšame, kemšame, o paskui stovime nepatenkintos prieš veidrodį. Patarlė sako - kaip pasiklosi taip ir išmiegosi.
Nepritariu ir kad tai nėra liga, juk ilgainiui, visiškai apsileidus, tai tikrai gali tapti liga. Staiga, kai supranti, kad pats jau nebepajėgi visko įveikti, tada tai tikrai tavo veiksmai gali būti panašus į isteriją ar velnio apsėdimą.
Bet dėl psichologų ( nors pati pažinojau vieną ir labai gerą, bet Lietuva jau jį prarado) tai labai abejoju. Kad ir tas toje laidoje, ko jis ten ardėsi ir pyko? Todėl , kad jautėsi neįgalus diskutuoti.
Vedžiau kelis kartus savo vaikus pas juos. Vienas dar pokalbio pradžioje pradėjo vaiko klausinėti ar tas nevalgo knygų, o kita paguodė, kad mano vaikas labai gražiai piešia, tai reiškia, kad viskas gerai ir pakvietė ateiti dar kokius 10 kartų piešti. Bet tai juk per visą miestą, po darbo, pavargus ir ko - piešti ?
Savo vaikams psichologais turime būti patys- tiesiog būti su jais daugiau. Kalbėtis apie savo patirtį, kodėl taip manome ir ką mano jie ir nebūtinai vaikai, gal vyras mama ar tėtis. Su visais reikia daugiau bendrauti, kalbėtis, sakyti nuomonę, bet visame tame labai svarbu girdėti, ką sako tie kiti. Kad jų žodžiai nebūtų, kaip smėlis tarp pirštų.
Mano galva meilė savo artimui ir aplinkiniams tai lyg velnio išvarymas - visi esame savotiški egzorcistai jeigu norime.
Kai pasižiūriu į veidrodį - gi gaila savęs. Vėl veržia visi rūbai. Tai koks tada vaizdas kitiems. Reik varyti apsirijimo velnią, o labiausiai padeda kokia nors veikla - pavyzdžiui lėtai lėtai sėti morkas ir kiekvienai sėklai palinkėti užaugti didele morka. Velniui tiesiog atsibos laukti ir jis išeis pas kitus.
Sėkmės ir jums varant savo velniukus!
Pasiskolinau nuotraukėlę. Man ji patiko ir tiko, nes net iš jos kyšo velniuko ragučiai - nepasiduokite jo pagundoms!
