Rašau pagauta didelio įkvėpimo. Planavau šitą žinutę pradėti nuo to, kaip vakar nesisekė kirpykloje, bet paskaičiusi vieną man mielą blog'ą supratau, kad tai būtų neteisinga. Bet vistiek trumpai Jums pasiguosiu.
Tai tik man vakar nesisekė kirpykloje, o kirpėja liko visai patenkinta mano zebro spalvos šukuosena ir bobiškai ištemptais plaukais. Dar patarė naudoti plaukų balzamą. Negi gali savimi patenkintą žmogų žeminti ar peikti. Nieko neliko - tik meiliai šypsotis, simokėti (tik) 65 litukus ir manyti, kad nieko nepataisomo nėra. Na ir kas , kad sugaišau net 2,5 valandos. Tačiau nepraradau pasitikėjimo savimi, nesugadinau kirpėjai vakaro. Esu įsitikinusi visu 100 procentų, kad jei po kokių 15 min. būčiau sugrįžusi atgal ir pareiškusi, kad man labai nepatinka mano plaukų spalva ir šukuosena, kirpėja būtų sutikusi na kokiais 70 procentų. Žodžiu buvau mandagi ir savimi pasitikinti. Grįžusi namo dar kartą įsitikinau, kad viskas yra labai blogai - vaikas sakė, kad atrodau juokingai, o vyras sakė, kad ne taip jau ir blogai. Na turiu linksmą kompaniją, kuri, kaip įmanydama, mane palaiko ir paguodžia. Tuo labai džiaugiuosi. Ir arkliui būtų aišku, kad atrodžiau kaip zebras. Gerai pavariau, ar ne? Taigi greituoju būdu kišau galvą po kranu, užsikaičiau puodą stiprios juodos arbatos ir pasidažiau ja plaukus gelsvai. Padėtis aiškiai pasitaisė - tokia galiu jau ir žmonėms pasirodyti.
Taigi, kaip minėjau, rašau pagauta įkvėpimo. Labai patiko vienos mielos merginos blog'e išsakytos mintys apie voverės gyvenimą. Visi jį gyvename, sukame kiekvienas savo ratą. Gerai, jei tą ratą kas nors padeda sukti - tada jautiesi palaikoma ir mylima, tada norisi nuveikti ką nors dėl kitų, pavyzdžiui skaniai visus pavaišinti vakariene. Manau, kad taip vakare ir pasielgsiu, o vėliau ir su Jumis pasidalinsiu. Linkiu Jums lengvai sukti savo ratą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą