Jau tos šventės... Nežinau, gal man vienai nepatinka taip ilgai švęsti, o paskui dar ilgiau dirbti. Na tarkim žinotum, kad atostogos ir gali veikti ką nori, arba, kad esame labai pasiturintys ir daugiau niekada nereiks eiti į darbą, bet gi ne - viso labo tai keturios tinginio dienos. Ir prasideda planavimai. Tai pas kažką metinės ir būtinai turime dalyvauti, būtinai turi aplankyti tuos, kuriuos seniai matei, būtinai turi  dvi dienas nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro sėdėti prie maistu ir gėrimais apkrauto stalo ir kartkartėmis t.y. kokį dešimtą kartą aiškinti, kad laikaisi griežtos dietos. Žinoma miela su visais susitikti, aptarti kas, ką ir kaip, bet kada skirti laiko sau, kaip jo nuo viso to atplėšti ir atiduoti sau? Nemoku. Gal kas galite taip rimtai pamokyti? Na nors keleta formulių, na prašau, negailėkite patarimo.

Opa ir prabėgo tos keturios laisvos tinginio dienos. Gal nevartoti žodžio "tinginio", nes ir atrodys, kad tinginiavau. Per tą laiką numezgiau veik pusę nertinio - sakysite tai buvo laikas sau? Nieko panašaus, tai buvo laikas skirtas mezgimui, kad kada nors, pasipuošusi nauju nertiniu, skirčiau laiko sau. Tikrai juokinga, net nugarą paskaudo mezgant. Dar su saviškiu apkarpėme visus medžius, pasėjau ridikėlių ir salotų ankstyvam derliui, dar slaugiau savo susirgusį mažių, dar TV ir dar kažką veikiau. Taigi matot, kad netinginiavau. Gaila, kad taip greit jos prabėgo - vėl laukiu nors ir trumpo savaitgalio. Gal tada rasiu laiko sau.