Kartais visi apie tai kalba, rašo laikraščiuose ir rodo per radiją, bet atrodo, kad tai tikrai ne apie mane ir man taip nenutiks. Na čia aš apie potvynį. Ir kas turi nutikti, kad tave apsemtų vidurį "kaimo", kur nei per kilometrą nėra jokio rimto vandens telkinio. Na žinoma, aplink telkšo į neviltį varančios balos, bet gi motulė Žemė turi viską sureguliuoti ir jei namo nestatei ant tvenkinio ar upelio vagos viskas turėtų būti gerai. Bet kartais tai atsitinka be gamtos įsikišimo - per savo, švelniai sakant, aplaidumą, o gal per neapdairumą.
Vieną gražų rytą nubudome manydami, kad gražiai praleisime sekmadienį. Dieną norėjau pradėti morkų sultimis, tačiau tą dieną jų taip ir neišgėrėme. Jau lipdama laiptais į rūsį parsinešti morkų pastebįjau keistai pilkas rūsio grindis. Pasirodo, tai buvo pats tikriausias potvynis.Vanduo jau siekė mano botų kraštus.Skubiai pažadinau vyrą ir pranešiau ..... mus semia. Na ir prasidėjo. Kaip tyčia siurblys užsikirto ir neveikia, laimė išgelbėjo kaimynai, skubiai atvarė sesers vyras su galingu siurbliu. Vėliau susinepatoginęs pradėjo veikti ir mūsiškis.
Visa tai jau praeity. Buvo siaubinga, ilga ir laaaaaaaaaaabai šlapia diena. Per daug didelių nuostolių nepatyrėme, ne taip kaip Pamario krašte, bet geriau jau niekas nepatirtų ir tokio potvynio.Vakare vyras pasakė:- Ką gali daryti tuoj, niekad nesakyk rytoj. Čia jis apie nelaiku uždarytą vamzdį. Šito potvynio galėjo ir nebūti.
Mielieli, pasimokykit ne iš savo, o iš mūsų klaidų ir gero jums savaitgalio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą