Darbas, darbas, darbas... Gi jau balandžio 1. Reiktų kam nors pameluoti. Girdėjau, reikia meluoti - net susirietus, tada bus geri metai. 

            Kai nereikia, tai nelabai ir moku meluoti, o kai reikia, galiu suraityti, kad niekas net neįtars, kad meluoju. Taigi melus pasilaikysiu.

            Lietus, lietus, lietus..., bet gal tik šiandiena? Pakentėsiu, nes turiu ką veikti ir namuose užsidariusi.

           Jau seniai tam kaupiuosi. Rankos vietos neranda - baisiai noriu vėl siūti. Prispirkau audinių. Kai tariausi su mama,  sakė tik nepirkt žalios spalvos... O ką daryt jei man kaip tik tokios spalvos krito į akį. Nusipirkau pakankamai dviems suknelėms. Nesu praktiška nes praktiškos pirktų sijonui ir švarkeliui, mat su jais galima sugalvoti daug daugiau derinių. Man tai rūpi suknelės, nes per savo netrumpą gyvenimą jas dėvėjau tik vaikystėje, todėl labai jų pasiilgau. Suknelė yra suknelė... skaičiau žurnale.

             Per paskutinius tris mėnesius pamečiau 8 kg svorio, ir tai jaučiasi, bet talija... toli gražu iki 90-60-90, bet sau atrodau mielesnė, todėl ir nutariau save pamaloninti. Jei kas pavyks parodysiu ir Jums, nors žinau, kad tik pati skaitau savo rašliavą,.

             Reik skubėti siūti, nes tuoj prasidės kiti širdžiai malonūs dalykai. Baigsis tinginio dienos - jau šiltnamyje dygsta špinatai, vrtuvėje ant grindų į saulę žiūri dėžutėse išpikiuoti pomidorai,  paprikos ir mano mylimos gėlytės. Labai pasiilgau dilgėlių patvoryje ir nuostabaus jų pesto, pienių saldainių - žodžiu visko, o dabar einu siūti. Palinkėkit man kantrybės.