Ar jau girdėjote giedant bent vieną pavasario paukštelį? Aš girdėjau ir širdy buvo taip gera...Net sunku apsakyti. Šiandiena per pietų pertrauką tikėjausi vėl išgirsti, bet nei saulutės, nei paukštelių.
Bet kai ką, kas primena artėjantį pavasarį, radau. Ilgai tektų spėlioti, jeigu apibūdinčiau. Pavyzdžiui kiekvienai moteriai, tas kažkas pasidaro nebereikalingas kiekvieną pavasarį, jis taip slegia, kad imamės visokių būdų jo atsikratyti, siūlome draugėms, pagaliau mėtome kur ir kaip papuola, bet kiekvieną sekantį pavasarį aptinkame, kad vėl jo turime per daug. Ir taip nesibaigianti kova iki gyvenimo galo.
Šiandiena, kai jau sniegas tirpsta, vėl to kažko visur primėtyta, tai po 1 kg, tai po 1,5 kg, kai kur ir dar daugiau. Ar jau žinote apie ką aš čia? Manau, kad žinote. Tai tas nelemtas mūsų viršsvoris.
Ir aš kiekvieną pavasarį, jei pavyksta žinoma, pametu į kokį patvorį ir greitai bėgu, kad niekas nematytų, kad tai mano, bet...
Laikykitės aš su jumis. Jeigu rasiu daugiau laiko, tai įdėsiu receptuką, kaip galima nebrangiai juo atsikratyti.
Sėkmės.
Kaip tik šiandien ankstų rytą galvojau apie pavasarį. Mat ant mano palangės po truputėlį pumpurus augina beržų ir lazdynų šakelės. Taip smagu kasryt su jomis pasišnekėti... Net gaila jas palikti savaitei, kurią nebūsiu namie ir nematysiu kaip kalasi žaluma. Aš važiuosiu toli, pažiūrėti į pavasarį (o gal net ir vasarą) ir tada papasakosiu Tau apie...
AtsakytiPanaikinti