Diena prasidėjo kaip ir visos. Atsibudusi pažvelgiau pro langą, įleidau gailestingai pro langą žiūrintį Murkį (mat jis nevidonas užsimano išleidžiamas į lauką, kai miegelis pats saldžiausias t.y. apie 4 valandą). Tada rytinė arbata, bažnyčia (gi,sekmadienis ir šiaip velykų laukimas). Jau bažnyčioje pastebėjau, kaip lauke šviečia saulė, visi vitražai sutvisko savo spalvomis. Tada dar pabendravome su abejotino tikėjimo stiptumo seminarijos "profesoriumi" - jis moko mano Simoną tikybos pradmenų ir ruošia pirmąjai komunijai.Juokingas tas "profesorius", nemoka bendrauti nei su vaikais nei su suaugusiai, dar negreit galės ganyti mūsų sielas.
Lauke mus pasitiko skaisti saulė. Tokią gražią dieną reikia gi nuveikti ką nors gero. Antanas pasiūlė prakasti kelią per pievą, kad Simonas namo pareitų nesušlapęs kojų, mat prie posūkio į kiemą susikaupė tokia bala, kad be valties niekaip.Taigi kasėme kelią į pavasarį. Dar iš šiltnamio parsinešiau pilną kibirą žemių naujiems daigeliams. Gi jau laikas, tuojau ateis Jis... pavasaris. O kad būtų tikrai pavasariška diena dar užmaišiau oranžinį morkų pyragą. Neradau savo tradicinio recepto, todėl nemažai laiko teko praleisti internete beieškant kito. Dabar nekantrauju jo paragauti, fantazavau kaip įmanydama, todėl įdomu ar gausis. Jei bus skanu pasidalinsiu juo ir su Jumis. P a ž a d u.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą